Ieškau programuotojo |
E-Zyz, permalink
Sveiki drūti,
Ieškome programuotojo. Galimas kontraktinis bendradarbiavimas arba
įdarbinimas pilnu (arba dalimi) etatu. Jei trumpai - tai darbas su mūsų
pačių projektuojamom plokštėm.
Programavimo kalba pagrinde C/C++. Kažkiek Python. Aplinkos -
Win/Linux. Pagrinde dirbame su PCIe ir USB2/USB3 interfeisais.
Pradžiai tiek. Jei ką domina (arba žinot, ką domintų) - paštas
tikras. Detaliau aptartume privačiai.
E-Zyz
E-Zyz, permalink
Užmiršau paminėti - darbo vieta Kaune.
Lapinas, permalink
"E-Zyz" cust.software@gmail.com wrote in message
news:[email protected]...
Užmiršau paminėti - darbo vieta Kaune.
Junioro kažkokio?
Nes nepanašu, kad kažkokio genijaus ieškot.
E-Zyz, permalink
Junioro kažkokio?
Nes nepanašu, kad kažkokio genijaus ieškot.
Tiktų ir toks.
Bet augimas turi būti.
Jei tikslint, tai darbas su 4G/5G (SDR pagrindu) bazinėm stotim. Ir
kiti su SDR susiję pritaikymai.
Levas, permalink
siaip smalsu. telefonijos (kurios tai G) senas bazines stotis ardziau,
tai ten "jobshichmat": stovi FPGA, daugiabiciai procikai/DSP su macnais
ADC/DAC ir ne vienas koomplektas ir viskas "suteka" i radio kanala.
O tai dabar tik kokie nors SoC?
On 2021.03.03 20:05, E-Zyz wrote:
Junioro kažkokio?
Nes nepanašu, kad kažkokio genijaus ieškot.Tiktų ir toks.
Bet augimas turi būti.
Jei tikslint, tai darbas su 4G/5G (SDR pagrindu) bazinėm stotim. Ir
kiti su SDR susiję pritaikymai.
--
Bye, Levas
E-Zyz, permalink
siaip smalsu. telefonijos (kurios tai G) senas bazines stotis ardziau,
tai ten "jobshichmat": stovi FPGA, daugiabiciai procikai/DSP su macnais
ADC/DAC ir ne vienas koomplektas ir viskas "suteka" i radio kanala.
Tai čia standartinis sprendimas, kai viskas sukasi geležyje. Mūsų
atveju tie G* važiuoja programų pavidalu kompiuteryje, o į RF kanalą
išvažiuoja per mūsų pačių projektuotą RF transyverį(-ius). Žinoma,
dalyvauja ir FPGA, bet joje jokie rimti algoritmai nesisuka (filtracija
kokia nors, interfeisų suderinimai, paketų sinchronizacija, viso
plokštės ūkio valdymas). Rimčiausias algoritmas, besisukantis FPGA tai
DPD, bet ir tai ne visada.
Levas, permalink
Nujo, dabartinis kompas jau labai našus ir atitinkamai pigus. is kompo
per koki etherneta ar optika iki "radijos" ir visa triuksma
istransliuoti. Mintis teisinga.
On 2021.03.03 20:44, E-Zyz wrote:
siaip smalsu. telefonijos (kurios tai G) senas bazines stotis ardziau,
tai ten "jobshichmat": stovi FPGA, daugiabiciai procikai/DSP su
macnais ADC/DAC ir ne vienas koomplektas ir viskas "suteka" i radio
kanala.Tai čia standartinis sprendimas, kai viskas sukasi geležyje. Mūsų
atveju tie G* važiuoja programų pavidalu kompiuteryje, o į RF kanalą
išvažiuoja per mūsų pačių projektuotą RF transyverį(-ius). Žinoma,
dalyvauja ir FPGA, bet joje jokie rimti algoritmai nesisuka (filtracija
kokia nors, interfeisų suderinimai, paketų sinchronizacija, viso
plokštės ūkio valdymas). Rimčiausias algoritmas, besisukantis FPGA tai
DPD, bet ir tai ne visada.
--
Bye, Levas
E-Zyz, permalink
Nujo, dabartinis kompas jau labai našus ir atitinkamai pigus. is kompo
per koki etherneta ar optika iki "radijos" ir visa triuksma
istransliuoti. Mintis teisinga.
Visiškai teisingai. Plius, žymiai paprasčiau prižiūrinčio personalo
atžvilgiu. "Standartiniu" atveju reikia būtent tą aparatūrą išmanančio
žmogaus, tuo tarpu mūsų atveju dažnai užtenka Linux sistemos
administratoriaus.
Kitas privalumas - tokiu principu sukonstruota pazinė stotis gali
būti vos didesnė už router'į ir jų primėtyti galima pilnus kampus. Be
to, ant to paties kompiuterio galima leisti ir vartotojo aplikacijas,
kurias suinstaliuoti gali pats vartotojas (vėl - nereikia konkrečios
bazinės stoties specialisto. O ir šiaip toks fintas nepavyktų.).
Lapinas, permalink
"E-Zyz" cust.software@gmail.com wrote in message
news:[email protected]...
Nujo, dabartinis kompas jau labai našus ir atitinkamai pigus. is kompo
per koki etherneta ar optika iki "radijos" ir visa triuksma
istransliuoti. Mintis teisinga.Visiškai teisingai. Plius, žymiai paprasčiau prižiūrinčio personalo
atžvilgiu. "Standartiniu" atveju reikia būtent tą aparatūrą išmanančio
žmogaus, tuo tarpu mūsų atveju dažnai užtenka Linux sistemos
administratoriaus.
Kitas privalumas - tokiu principu sukonstruota pazinė stotis gali būti
vos didesnė už router'į ir jų primėtyti galima pilnus kampus. Be to, ant
to paties kompiuterio galima leisti ir vartotojo aplikacijas, kurias
suinstaliuoti gali pats vartotojas (vėl - nereikia konkrečios bazinės
stoties specialisto. O ir šiaip toks fintas nepavyktų.).
OK. Junioras, gali būti "paskutinių kursų studentas".
Chuli kreipt į PM, kad išsiaiškint esminius dalykus?
E-Zyz, permalink
OK. Junioras, gali būti "paskutinių kursų studentas".
Chuli kreipt į PM, kad išsiaiškint esminius dalykus?
"Baltas lapas", minimaliai tenkinantis mūsų reikalavimus (ir dėl
kurio aišku, kad minimum pusę metų įmonė realios naudos tikėtis negali),
už pilną etatą 1100 į rankas. Jeigu lygis toks, kad vos ne iš karto gali
įsijungti į mūsų projektus - 2200 ir į viršų (į rankas).
Nerijus, permalink
On 3/3/21 9:06 PM, E-Zyz wrote:
Be to, ant to paties kompiuterio galima leisti ir vartotojo aplikacijas,
kurias suinstaliuoti gali pats vartotojas
Bet galima ir virusioka, trojaniuka, logeri koki maziuka ideti (tycia,
ar netycia). :-)
Nu supratot minti.
Ir pasirodo, kad amerikosu triedimas, kad juos chujavejus seka, labai
net gali buti su pagrindu.
E-Zyz, permalink
Bet galima ir virusioka, trojaniuka, logeri koki maziuka ideti
(tycia, ar netycia). :-)
Nu supratot minti.
Nežinau, apie ką kalbam. Jei apie SDR PĮ, tuomet tam yra
nepriklausomos kontoros, kurios užsiima, kad tokių fintų nebūtų.
Praeitas kelias. Jeigu ir tai kelia nepasitikėjimą, galima naudoti
atviro kodo produktus. Žodžiu, tai susiveda į standartinius
kompiuterinio saugumo klausimus/užduotis. Viskas, kas pasakyta
aukščiau, galioja ir pačių vartotojų programinei įrangai, kuri važiuoja
ant tos pačios bazinės stoties.
Levas, permalink
jus greiciau jau darykit, kad dar spetu i srota patekti. Nes
placiajuoste SDR visada galima panaudoti kam nors kitam.
On 2021.03.04 10:40, E-Zyz wrote:
Bet galima ir virusioka, trojaniuka, logeri koki maziuka ideti
(tycia, ar netycia). :-)
Nu supratot minti.Nežinau, apie ką kalbam. Jei apie SDR PĮ, tuomet tam yra
nepriklausomos kontoros, kurios užsiima, kad tokių fintų nebūtų.
Praeitas kelias. Jeigu ir tai kelia nepasitikėjimą, galima naudoti
atviro kodo produktus. Žodžiu, tai susiveda į standartinius
kompiuterinio saugumo klausimus/užduotis. Viskas, kas pasakyta
aukščiau, galioja ir pačių vartotojų programinei įrangai, kuri važiuoja
ant tos pačios bazinės stoties.
--
Bye, Levas
E-Zyz, permalink
jus greiciau jau darykit, kad dar spetu i srota patekti.
:D