Usenet @ RKM

«»
– Petriuk, kuo norėtum būti užaugęs?
– Stiuardu.
– O ar žinai, ką daro stiuardas?
– Taip, jis vaišina keleivius valgiais ir
gėrimais, o kai jiems bloga, išveda juos
į gryną orą.
«»
– Brangusis, aš buvau paėmusi tavo
automobilį.
– Ar pastatei jį į vietą?
–Taip, bet ne visą...
«»
– Korupcija – tai drakonas. Jeigu nukirsime
jam vieną galvą, išaugs trys naujos.
Reikia ne galvas kapoti, o maitinti
drakoną iki nukritimo, kol nusibaigs sustojus
virškinimui.
– Ačiū, prokurore. O kokių nors kitų
kovos su korupcija planų pas mus
numatyta?
«»
– Tu tik paklausyk, Monia! Degtinė pabrangs
du kartus!
– Tegul nors ir dešimt kartų brangsta!
Už savus niekada negėriau ir nesiruošiu
gerti!
«»
Piemuo naktį žadina žmoną:
– Niekaip negaliu užmigti!
– Skaičiuok avis.
– Bandžiau, dviejų trūksta!
«»
– Ženteli tu mano brangus! Ką nupirkai
mano atvykimo proga?
– Oi, mama, taigi bilietą į vakarinį
traukinį...
«»
– Dieve mano, jūsų kainos – visiškai
neįkandamos!
– Na, ką jūs, jos pas mus dar dieviškos...
– O norėtųsi, kad būtų žmoniškos.
«»
– Žaltys pasigailėjo, kad sugundė
Adomą ir Ievą!
– Kodėl?
– Kai Ieva suvalgė obuolį, ji žaltyje
įžvelgė ne tik gyvūną, bet ir diržą, piniginę,
rankinę...
«»
– Gyvenimas – puikus ir nuostabus!
– O kodėl tada tavo akis trūkčioja?
– Iš nuostabos.
«»
Kelių policininkas stabdo automobilį.
– Jūsų dokumentai, sere?
– O kodėl „sere“?
– Nes važiuojate kairiąja kelio puse.
«»
– Tu nori pasakyti, kad sovietiniais laikais
geriau gyvenai?
– Žinoma, kad geriau: aprengtas, pavalgydintas,
nieko daugiau neveikiau,
tik visą dieną šėlau su draugais… vaikų
darželyje.
«»
Susiruošė oligarchai medžioti lokį.
Miškininkas jiems pataria:
– Vienintelis dalykas, kai pamatysite
lokį, o šautuvas neiššaus, yra žinoti, kad
atsitraukti reikia taip: žingsnis į dešinę,
žingsnis – atgal, žingsnis į kairę, žingsnis
– atgal... Ir vis taip pat iš naujo.
Šoko ištikti oligarchai:
– Kodėl?!
– Kad į mėšlą neįliptumėte.
«»
Sara užsilipo ant svarstyklių. Sutuoktinis
į jas žvilgčioja ir niekšingai kikena.
Ji jam ramiai sako:
– Izia! O kaip tu galvojai? Taigi žmonės
su auksine širdimi, geležine sveikata ir
plieniniais nervais lengvi nebūna!
«»
Teisėjas skelbia nuosprendį kaltinamajam:
– Jums teks kalėti dvidešimt penkerius
metus.
Kaltinamasis:
– Na, ką jūs! Man juk – aštuoniasdešimt
dveji...
Teisėjas:
– Mes nereikalaujame iš jūsų neįmanomo.
Atsėdėkite, kiek sugebėsite.
«»
Draugės paliktas vaikinas prašo bičiulio
žmonos pripiršti jam kokią nors merginą.
Ji:
– Tu ją mylėsi?
– Žinoma!
– Ant rankų nešiosi?
– Dar ir kaip!
– Dovanas dovanosi?
– Nuolat!
– Klausyk, o gal aš tau tikčiau?
«»
Dvi jaunos mamos kalbasi apie savo
vaikus:
– Ne, mano Beniukas manęs naktimis
nevargina. Vos tik pradeda verkti, iškart
dainuoju jam lopšinę...
– Aš anksčiau irgi taip dariau. Bet
kaimynai pasakė: ,,Gita, geriau tegul jis
rėkia.“
«»
Klientas avalynės taisykloje:
– Norėčiau atsiimti savo batus.
Meistras:
– Štai jie, šioje dėžutėje. Iš jūsų – penkiolika
eurų.
– Tiek mažai? Kai atnešiau, sakėte, kad
bus trisdešimt.
– Viskas teisingai, tiesiog mes vieną
jūsų batą kažkur pametėme.
«»
– Vieno aktoriaus teatras… Na, ne, šito
aš nesuprantu…
– O vieno kasininko prekybos centras
tau suprantamas?..
«»

«»
– Moterie, tekėsite už manęs?
– Kaip jūs drįstate, aš jau turiu vyrą!
– Antras ūkyje visada pravers.
«»
Darbo pokalbis:
– Kaip jums sekasi su kalbomis? Ar gerai
esate įvaldęs esperanto? Būtent ja mes
susirašinėjame su kai kuriais partneriais.
– Ar įvaldęs? Tai aš ten gyvenau trejus
metus!
«»
– Ką tu pasakytum, jeigu aš pasiūlyčiau
pas mane pavakarieniauti septintą?
– Aš sutinku. Būsiu pas tave lygiai septintą.
– Būk penktą – vakarienė pati nepasigamins.
«»
Senučiukė ateina į universitetą, pateikia
dokumentus, gauna leidimą laikyti
egzaminus. Žinoma, jos klausia:
– Ir kaip dabar jūs taip sugalvojote?..
– Vyreliui mano – senam krienui – labai
studentės patinka!
«»
Atsiskyrėlių gyvenvietėje turistas klausia
senolio, kiūtančio ant savo pašiūrės
slenksčio:
– Sakykite, ar jūs šitame atkampiame
kaime nugyvenote visą savo gyvenimą?
– Dar ne...
«»
– Mama, aš jau pilnametis, kodėl tu neleidi
manęs į naktinį klubą?
– Naktinis klubas prie gero neprives:
ten aš susipažinau su tavo tėčiu.
«»
Skrenda slibinas virš miesto, kuriame
tvyro tirštas smogas, ir ilgesingai atsidūsta:
– Štai, pamenu, prieš šimtą metų oras
buvo grynesnis, o ir žmonės skanesni.
«»
Vienas pašnekovas sako kitam:
– Aš – bankininkas, ir man labai nemalonu
prisipažinti, kad nebuvau teatre jau
dešimt metų.
– Nesijaudinkite, – atsako antrasis, – aš
aktorius, ir taip pat pastaruosius dešimt
metų nebuvau banke.
«»
Kartą pas rašytoją Marką Tveną, kuris
vienu metu dirbo laikraščio redaktoriumi,
įsiveržė ginkluotas banditas ir sustugo:
– Rankas aukštyn! Pinigai arba gyvybė!
– Na, ačiū Dievui! – atsiduso Markas
Tvenas. – O aš maniau, kad vėl kas nors
savo eilėraščių atnešė...
«»
– Ar tiesa, kad Joną pasodino?
– O jis man pamelavo, kad pas brolį
dvejiems metams išvažiuoja.
– Nemelavo jis – brolis jau seniau
pasodintas.
«»
Didi aktorė sako į teatrą priimtam
naujam aktoriui:
– Aš prisiklausiau apie jus tiek bjaurasties,
kad iškart supratau, jog jūs – puikus
žmogus!
«»
Kelių policininkas sustabdo pažeidėją:
– Jūs važiavote per raudoną šviesą.
– Aš – miesto prokuroras.
– Supratau, nubausime šviesoforą.
«»
Mokytoja:
– Vaikai, kuris pasakysite, kaip atsiranda
rasa?
Petriukas:
– Žemė taip greitai sukasi aplink
Saulę, kad ją net prakaitas išpila.
«»
Darbovietėje šefas skambina į kabinetą
pavaldiniui:
– Ką dabar darai?
– Nieko...
– Kai baigsi, užsuk.
«»
Katinas meilinasi katei:
– Mano švelniakaile, aš tave taip myliu,
kad dėl tavęs galėčiau net numirti!..
– O kiek kartų? – paklausė katytė,
kukliai nudelbusi akeles.
«»
– Kažin, kas pavaizduota šiame paveiksle
– saulėlydis ar saulėtekis?
– Saulėlydis.
– Kodėl taip manote?
– Pažįstu tą dailininką. Jis iš lovos tik
po pietų išsirita.
«»
Keptuvėje susitinka du kiaušiniai:
– Kaip laikaisi?
– Šiandien jaučiuosi kaip sudaužytas...
«»
– Na, kaip?
– Dešimt.
– Kas – dešimt?
– O kas – ,,na, kaip“?
«»
– Vaikystėje aš taip pavydėjau suaugusiesiems,
kad jiems nereikia ruošti namų
darbų, ir taip pykdavau ant tėvų, kai turėdavau
jų kelis kartus prašyti, kad man
padėtų. Tada aš net neįsivaizdavau, kad
iš darbo grįžti toks pavargęs, jog norisi
tik numirti…
– Numirti negalima, reikia vaikų namų
darbus ruošti.
«»
Pirmas pasimatymas. Jis:
– Kodėl apsiavei aukštakulnius? Vos
paeini…
– Maniau, kad tau patinka aukštos
merginos…
– Ne, man patinka protingos.
– O tam aš akinius užsidėjau!
«»
Dainininkė po nenusisekusio koncerto
sako pianistui:
– Jūs pats blogiausias pianistas
pasaulyje!
– Nemanau. Tai būtų pernelyg retas
aplinkybių sutapimas.
«»
Apelsinų plantacijos savininkas mato,
kad viename jo medyje sėdi barzdotas
žydas ir valgo apelsiną. Jis rūsčiai šaukia
jam iš apačios:
– Tu ką, Biblijos neskaitei?! Ten juk parašyta
– nevok!
Abramovičius iš medžio:
– Kokia visgi nuostabi šalis yra Izraelis!
Sėdi sau medyje, valgai apelsiną, o tau
dar ir Bibliją cituoja!
«»
– Sakykite, o kur čia pas jus priima
urologas ir okulistas?
– O kas nutiko?
– Nesuprantu, arba aš tapau daltoniku,
arba mano šlapimas mėlynas...
«»
– Aš išgerčiau kokio nors nealkoholinio
gėrimo, – sako kavinės lankytojas
padavėjui.
– Ko pageidautumėte – limonado,
sulčių, kokakolos, mineralinio vandens?
– Man vis tiek, – liūdnai atsiduso lankytojas.
– Šiame reikale aš naujokas...
«»
Skruzdėlės, baigdamos statyti naują
skruzdėlyną:
– Kas čia darosi – kodėl taip tamsu?
– Nebeišgalime jonvabaliams susimokėti
už šviesą...
«»
Filharmonijoje koncerto metu iš parterio
pasigirsta riksmas:
– Gydytoją! Ar yra gydytojas?!
Iš balkono atsiliepia:
– Aš – chirurgas! Kas atsitiko?
– Kolega! Kokia nuostabi muzika!!!
«»
Vyras guodžiasi draugui:
– Aš per visą savo gyvenimą buvau
įsimylėjęs tik kartą, bet ir ta meilė baigėsi
nelaimingai.
– Ji ištekėjo už kito?
– Ne, už manęs…
«»
– Ką šiandien veiksi?
– Nieko.
– Betgi jau vakar tą patį darei.
– Nepabaigiau…
«»
Kasoje:
– Ar su šiuo bilietu aš galiu važinėti visomis
transporto priemonės visą dieną?
– Na, jei neturite ką veikti, tuomet
taip…