Del islaidu isieskojimo |
Kazys, permalink
Sveiki,
Situacija tokia - yra namas, du bendrasavininkai, niekas neatidalinta,
viskas bendroji nuosavybė. Name atsitiko avarinė situacija, prakiuro
vamzdis, užliejo vanduo. Ar gali vienas bendrasavininkas be kito
bendrasavininko sutikimo iškviest tarnybas, pašalint avarinę situaciją,
o paskui pusę išlaidų išieškot iš kito bendrasavininko? Kitas
bendrasavininkas nutraukęs bendravimą ir negeranoriškas. Čia lengvas
keisas būtų ar nelabai?
Dėkui už pamąstymus
Grzegorz Brzęczyszczykiewicz, permalink
2023-09-25 00:32, Kazys rašė:
Ar gali vienas bendrasavininkas be kito
bendrasavininko sutikimo iškviest tarnybas, pašalint avarinę situaciją,
o paskui pusę išlaidų išieškot iš kito bendrasavininko?
Privalo.
--
Grzegorz
Chrząszczyrzewoszyce, powiat Łękołody
Bronco, permalink
On 2023-09-25 00:32, Kazys wrote:
Ar gali vienas bendrasavininkas be kito bendrasavininko sutikimo iškviest tarnybas, pašalint avarinę situaciją,
Taip, gali.
o paskui pusę išlaidų išieškot iš kito bendrasavininko?
Teoriškai turėtum išieškoti, o praktiškai būna visaip.
Kitas bendrasavininkas nutraukęs bendravimą ir negeranoriškas. Čia lengvas keisas būtų ar nelabai?
"Lengvas/sunkus" dažnai dar vertinama pagal išieškomą sumą. Jei kalba eina apie milijoną, tada čia lengvas keisas, jei apie dešimtis ar kelis šimtus eur'ų, tai gali tiesiog neapsimokėti tuo užsiimti, nes vargo vis tiek bus. Esant mažai sumai, aš tiesiog išsiųsčiau bendrasavininkiui raginimą sumokėti pusę sumos ir kaupčiau visas sąskaitas, susijusias su avarinės situacijos pašalinimu.
Kazys, permalink
O kame pasireikštų išieškojimo sunkumas, ir kodėl priklauso nuo sumos?
Įsivaizduoju tokią seką: registruotu laišku gauna prašymą susimokėt iki
tam tikro termino, tada negavus pervedimo su ieškiniu teisman, teismas
priteisia susimokėt nes keisas į vienus vartus, ir tada išieškojimas
pereina anstoliam, ir gauna susimokėt su išieškojimo išlaidom? Ar čia
kažko neįvertinu. Atsakovas ne bomžas, mokus, turi turto.
On 9/25/2023 8:24 PM, Bronco wrote:
On 2023-09-25 00:32, Kazys wrote:
Ar gali vienas bendrasavininkas be kito bendrasavininko sutikimo
iškviest tarnybas, pašalint avarinę situaciją,Taip, gali.
o paskui pusę išlaidų išieškot iš kito bendrasavininko?
Teoriškai turėtum išieškoti, o praktiškai būna visaip.
Kitas bendrasavininkas nutraukęs bendravimą ir negeranoriškas. Čia
lengvas keisas būtų ar nelabai?"Lengvas/sunkus" dažnai dar vertinama pagal išieškomą sumą. Jei kalba
eina apie milijoną, tada čia lengvas keisas, jei apie dešimtis ar kelis
šimtus eur'ų, tai gali tiesiog neapsimokėti tuo užsiimti, nes vargo vis
tiek bus. Esant mažai sumai, aš tiesiog išsiųsčiau bendrasavininkiui
raginimą sumokėti pusę sumos ir kaupčiau visas sąskaitas, susijusias su
avarinės situacijos pašalinimu.
Arj, permalink
2023-09-26 16:05, Kazys rašė:
O kame pasireikštų išieškojimo sunkumas, ir kodėl priklauso nuo sumos?
Įsivaizduoju tokią seką: registruotu laišku gauna prašymą susimokėt iki
tam tikro termino, tada negavus pervedimo su ieškiniu teisman, teismas
priteisia susimokėt nes keisas į vienus vartus, ir tada išieškojimas
pereina anstoliam, ir gauna susimokėt su išieškojimo išlaidom? Ar čia
kažko neįvertinu. Atsakovas ne bomžas, mokus, turi turto.
jauciu kad issieskojimo islaidos fiksuotos, o vat skiriasi priklausomai
nuo to kaip lengvai jas galima pagristi. Kazkada cia tuo klausimu buvo
petkevicius placiau isdiskutaves - tipo jei laptines stogas kaurias ir
bega vanduo - klausimu nera, butinos islaidos, moki nori-nenori.
Bet va jei stoga dengti nusprendziama auksine skarda - nx, tegu moka
iniciatorius, nes cia jau nebebutinas bukles pagerinimas. Tai ir visas
irodinejimas susiveda i tai kad tai butinos remonto islaidos, o ne
nebutinas bukles pagerinimas, kas del mazesniu sumu gali buti "nevertas
zvakiu".
Bronco, permalink
On 2023-09-26 16:05, Kazys wrote:
O kame pasireikštų išieškojimo sunkumas, ir kodėl priklauso nuo sumos?
Išieškojimas tik labai retais atvejais būna lengvas. Ypač, kai atsakovas nusprendžia rimtai gintis.
O nuo sumos yra tokia priklausomybė - turėti dxja erotinių santykių dėl 100 EUR ir tą patį kiekį tokių santykių dėl milijono, yra vienas didelis ir ištisinis skirtumas. Nes pirmu atveju gailėsiesi net pradėjęs keisą, nors ir finale laimėjai, antru atveju vienareikšmiškai džiaugsiesi laimėjęs. Nes byla tiek dėl 100 EUR, tiek ir dėl 1 000 000 vyksta labai panašiai.
Įsivaizduoju tokią seką: registruotu laišku gauna prašymą susimokėt iki tam tikro termino, tada negavus pervedimo su ieškiniu teisman, teismas priteisia susimokėt nes keisas į vienus vartus, ir tada išieškojimas pereina anstoliam, ir gauna susimokėt su išieškojimo išlaidom? Ar čia kažko neįvertinu. Atsakovas ne bomžas, mokus, turi turto.
Tu neįvertini atsakovo noro tau nemokėti pinigų. Nes taip kaip tu aprašei savo įsivaizduojamą proceso seką, tai tik su tavo paminėtu bomžo variantu ir pavyktų.
Kazys, permalink
Na, bet šiuo atveju įrodinėjimas būtų lengvas - avarinė tarnyba
atvažiavo, likvidavo avarinę situaciją, išrašė sąskaitą. Ginčyt
reikalingumą beprasmiška. Sąskaitą apmoka vienas bendrasavininkas,
reikalauja pusę padengt kitą bendrasavininką, tas nereaguoja, tada
išieškai. Pinigai nedideli, keli šimtai eurų, bet ten daugiau principo
reikalas ir ieškovai pasiruošę pakariaut ir supranta, kad finale išeis į
minusą.
Dar įdomu, ar bylinėjimosi išlaidas gali teismas pavest atsakovą padengt?
On 9/26/2023 7:35 PM, Bronco wrote:
On 2023-09-26 16:05, Kazys wrote:
O kame pasireikštų išieškojimo sunkumas, ir kodėl priklauso nuo sumos?
Išieškojimas tik labai retais atvejais būna lengvas. Ypač, kai atsakovas
nusprendžia rimtai gintis.O nuo sumos yra tokia priklausomybė - turėti dxja erotinių santykių dėl
100 EUR ir tą patį kiekį tokių santykių dėl milijono, yra vienas didelis
ir ištisinis skirtumas. Nes pirmu atveju gailėsiesi net pradėjęs keisą,
nors ir finale laimėjai, antru atveju vienareikšmiškai džiaugsiesi
laimėjęs. Nes byla tiek dėl 100 EUR, tiek ir dėl 1 000 000 vyksta labai
panašiai.Įsivaizduoju tokią seką: registruotu laišku gauna prašymą susimokėt
iki tam tikro termino, tada negavus pervedimo su ieškiniu teisman,
teismas priteisia susimokėt nes keisas į vienus vartus, ir tada
išieškojimas pereina anstoliam, ir gauna susimokėt su išieškojimo
išlaidom? Ar čia kažko neįvertinu. Atsakovas ne bomžas, mokus, turi
turto.Tu neįvertini atsakovo noro tau nemokėti pinigų. Nes taip kaip tu
aprašei savo įsivaizduojamą proceso seką, tai tik su tavo paminėtu bomžo
variantu ir pavyktų.
Teisybės Dėlė, permalink
On 2023-09-26 23:34, Kazys wrote:
Dar įdomu, ar bylinėjimosi išlaidas gali teismas pavest atsakovą padengt?
Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas
priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo,
dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant
procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
nors jei kaimynas neįgalus, pensininkas našlaitis + turi našlaičių
vaikų, tai gali išsisukti.
Arj, permalink
ieskovu visokiu yra.
Va yra viena pazystama advokate is studentisku laiku - tai su ja
bendraujant toks jausmas kad jai ieskini sukalti lengviau nei
susikalbeti su serviso murziais kad tepala pakeistu. Aisku teismu
rezultatu visokiu buna, pagal jos pasakojimus - ir is muses dramblys
gaunasi, ir is dramblio muse.
2023-09-27 20:10, Teisybės Dėlė rašė:
On 2023-09-26 23:34, Kazys wrote:
Dar įdomu, ar bylinėjimosi išlaidas gali teismas pavest atsakovą padengt?
Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas
priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo,
dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant
procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.nors jei kaimynas neįgalus, pensininkas našlaitis + turi našlaičių
vaikų, tai gali išsisukti.
Bronco, permalink
On 2023-09-26 23:34, Kazys wrote:
>
Na, bet šiuo atveju įrodinėjimas būtų lengvas - avarinė tarnyba atvažiavo, likvidavo avarinę situaciją, išrašė sąskaitą. Ginčyt reikalingumą beprasmiška. Sąskaitą apmoka vienas bendrasavininkas, reikalauja pusę padengt kitą bendrasavininką, tas nereaguoja, tada išieškai. Pinigai nedideli, keli šimtai eurų, bet ten daugiau principo reikalas ir ieškovai pasiruošę pakariaut ir supranta, kad finale išeis į minusą.
Tai jeigu tu taip esi įsitikinęs, jog tavo byloje viskas bus taip paprasta, tai kokia prasmė njusuose klausinėti? Aš prie to ką tu parašei, nežinodamas visų aplinkybių, tau nieko patarti negaliu, bet iš patirties žinau, jog viskas visada ieškovui atrodo labai paprasta ir aišku, bet tik iki tol, kol neprasideda bylos nagrinėjimas ir nepradedama eiti per visas teismų instancijas iš eilės.
Dar įdomu, ar bylinėjimosi išlaidas gali teismas pavest atsakovą padengt?
Jei teismas pilna apimtimi tenkins tavo ieškinį, tai taip ir bus, pilna apimtimi iš atsakovo bus išieškotos ir visos tavo bylinėjimosi išlaidos, įskaitant žyminį mokestį ir atlygį advokatui. Bet šiame sakinyje esminis žodis buvo "JEI".